1
اسم[C]
أداة ذات مقبض طويل مزوّدة بشعيرات أو أغصان أو ألياف، تُستعمل لتنظيف الأرضيات أو الأفنية أو غيرها من الأسطح.
šluo'ta
النطق
أصل الكلمة
Derived from Lithuanian šluoti “to sweep,” with the noun-forming ending -a; related to Latvian slota “broom.”
أمثلة
Kampe stovi nauja šluota.
'Kampe 'stovi 'nauja šluo'ta.
تقف مِقشّة جديدة في الزاوية.
Po darbo padėjau šluotą prie durų.
Po 'darbo pa'dėjau šluo'tą prie 'durų.
بعد العمل وضعتُ المِقشّة بجانب الباب.
Močiutė šluota nušlavė kiemą.
Mo'čiutė šluo'ta nu'šlavė 'kiemą.
قامت الجدة بكنس الحوش بمِقشّة.
تلازمات لفظية
šluoti šluota
nauja šluota
kiemo šluota
šluotos kotas
paimti šluotą
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي