1
فعل[T]
تربيةُ الطفل أو تنشئته أو تعليمه، ولا سيما بتشكيل شخصيته وآدابه وقيمه.
auk'lėti
النطق
أصل الكلمة
Derived from Lithuanian auklė “nurse, nanny, caregiver” with the verbal suffix -ėti.
أمثلة
Tėvai stengiasi auklėti vaikus atsakingais žmonėmis.
'Tėvai sten'giasi auk'lėti 'vaikus atsa'kingais žmo'nėmis.
يحاول الوالدان تربية أطفالهما ليصبحوا أشخاصًا مسؤولين.
Mokytoja moka auklėti klasę be griežtų bausmių.
Moky'toja 'moka auk'lėti 'klasę be 'griežtų 'bausmių.
تُجيد المعلمةُ تأديبَ الصف وتعليمه من دون عقوبات قاسية.
تلازمات لفظية
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي