1
اسم[C, U]
خوف؛ الشعور غير المريح الذي ينتاب الإنسان عندما يدرك خطرًا أو تهديدًا أو ضررًا.
'baimė
النطق
أصل الكلمة
Inherited Baltic word, related to Latvian bailes “fear”; ultimately from a Baltic root connected with being afraid.
أمثلة
Baimė kartais apsaugo žmogų nuo pavojaus.
'Baimė 'kartais ap'saugo 'žmogų nuo pa'vojaus.
الخوف يحمي الإنسان أحيانًا من الخطر.
Ją apėmė baimė prieš egzaminą.
Ją a'pėmė 'baimė prieš eg'zaminą.
تملّكها الخوف قبل الامتحان.
تلازمات لفظية
jausti baimę
kelti baimę
įveikti baimę
mirties baimė
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي