1
فعل[I], reflexive; commonly used with the instrumental case
أن يكون سعيدًا أو مسرورًا أو راضيًا؛ أن يفرح.
'džiaugtis
النطق
أصل الكلمة
Related to Lithuanian džiaugsmas “joy” and džiugus “joyful”; a reflexive verb built on the root meaning “joy, gladness.”
أمثلة
Moku džiaugtis mažais dalykais.
'Moku 'džiaugtis 'mažais da'lykais.
أعرف كيف أفرح بالأشياء الصغيرة.
Ji džiaugėsi draugo sėkme.
Ji 'džiaugėsi 'draugo 'sėkme.
كانت سعيدة بنجاح صديقها.
تلازمات لفظية
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي