اسم

[U]

الشجاعة؛ الجسارة؛ صفة تمكّن المرء من مواجهة الخطر أو الخوف أو الصعوبة أو عدم اليقين.

drąsá

النطق

أصل الكلمة

Derived from Lithuanian drąsus (“brave, bold”), with the abstract-noun ending -a.

أمثلة

Jos drąsa įkvėpė visą komandą.

Jós drąsá įkvėpė visą komándą.

ألهمت شجاعتها الفريق كله.

Reikia drąsos pripažinti klaidą.

Reikiá drąsós pripažinti klaidą.

يتطلب الاعتراف بالخطأ شجاعة.

Jis sukaupė drąsą ir pasakė tiesą.

Jís sukaupė drąsą ir pasakė tiesą.

جمع شجاعته وقال الحقيقة.

مرادفات

متضادات

تلازمات لفظية

turėti drąsos

sukaupti drąsą

moralinė drąsa

pilietinė drąsa

drąsos stoka

تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي