1
فعل[I], reflexive
أن ينفصل أو يتفرق أو يذهب في اتجاهات مختلفة بعد أن يكونوا معًا
išsi'skirti
النطق
أصل الكلمة
From the prefix iš- “out, away” + reflexive -si- + skirti “to separate, divide, assign.”
أمثلة
Po posėdžio dalyviai išsiskyrė į mažas grupes.
Po po'sėdžio da'lyviai išsi'skyrė į 'mažas 'grupes.
بعد الاجتماع، انقسم المشاركون إلى مجموعات صغيرة.
Mūsų keliai čia turi išsiskirti.
'Mūsų ke'liai čia 'turi išsi'skirti.
يجب أن تتفرق طرقنا هنا.
تلازمات لفظية
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي