1
اسم[U]
الثقة أو الاطمئنان إلى شخص أو شيء؛ اعتقاد بأن شخصًا أو شيئًا ما موثوق أو صادق أو قادر.
pasiti'kėjimas
النطق
أصل الكلمة
Derived from Lithuanian pasitikėti, “to trust, to rely on,” with the noun-forming suffix -imas.
أمثلة
Pasitikėjimas draugais yra svarbus.
Pasiti'kėjimas 'draugais yra 'svarbus.
الثقة في الأصدقاء مهمة.
Tarp jų atsirado pasitikėjimas.
Tarp jų atsi'rado pasiti'kėjimas.
نشأت الثقة بينهما.
متضادات
تلازمات لفظية
تم إنشاؤه بالذكاء الاصطناعي