1
Substantiv[C]; masculine
Ein Ladegerät; ein Gerät zum Laden eines Akkus oder zum Versorgen eines elektronischen Geräts mit Ladeleistung.
įkro'viklis
Aussprache
Etymologie
Formed from Lithuanian įkrauti “to charge, load” with the instrumental noun-forming suffix -iklis.
Beispiele
Pametiau telefono įkroviklį.
Pame'tiau tele'fono įkro'viklį.
Ich habe das Handy-Ladegerät verloren.
Šis įkroviklis tinka mano nešiojamajam kompiuteriui.
Šis įkro'viklis 'tinka 'mano nešio'jamajam kompiu'teriui.
Dieses Ladegerät ist für meinen Laptop geeignet.
Automobilyje laikau atsarginį įkroviklį.
Automobi'lyje lai'kau atsar'ginį įkro'viklį.
Ich bewahre ein Ersatzladegerät im Auto auf.
Kollokationen
telefono įkroviklis
nešiojamojo kompiuterio įkroviklis
baterijos įkroviklis
greitasis įkroviklis
belaidis įkroviklis
KI-generiert