1
Substantiv[C]
Kuss; das Berühren einer Person oder eines Gegenstands mit den Lippen als Zeichen von Zuneigung, Begrüßung, Respekt oder Verlangen.
buči'nys
Aussprache
Etymologie
Derived from Lithuanian bučiuoti, “to kiss,” with the noun-forming suffix -inys.
Beispiele
Ji padovanojo jam švelnų bučinį į skruostą.
Ji padova'nojo jam 'švelnų buči'nį į 'skruostą.
Sie gab ihm einen sanften Kuss auf die Wange.
Pirmasis bučinys jiems liko nepamirštamas.
Pir'masis buči'nys jiems 'liko nepamir'štamas.
Ihr erster Kuss blieb ihnen unvergesslich.
Atsisveikindama mama paliko bučinį ant vaiko kaktos.
Atsisveikin'dama 'mama pa'liko buči'nį ant 'vaiko 'kaktos.
Beim Abschied hinterließ die Mutter einen Kuss auf der Stirn des Kindes.
Synonyme
Kollokationen
KI-generiert