1
Substantiv[U]
Treue oder Loyalität gegenüber einer Person, Gruppe, einem Versprechen, einer Pflicht oder einer Sache.
ištikimýbė
Aussprache
Etymologie
Derived from Lithuanian ištikimas “faithful, loyal” with the abstract-noun suffix -ybė.
Beispiele
Jo ištikimybė draugams niekada nekėlė abejonių.
Jó ištikimýbė draugáms niekadà nekėlė abejónių.
Seine Treue zu seinen Freunden stand nie in Zweifel.
Kareiviai prisiekė ištikimybę valstybei.
Kareíviai prisiekė ištikimýbę valstýbei.
Die Soldaten schworen dem Staat Treue.
Synonyme
Antonyme
Kollokationen
ištikimybė draugams
ištikimybė valstybei
prisiekė ištikimybę
rodyti ištikimybę
KI-generiert