1
Substantiv[C]
die harte äußere Schale eines Weichtiers oder eines ähnlichen Meerestiers; Muschel
'kriauklė
Aussprache
Etymologie
Native Lithuanian; related to words denoting a hard outer covering or shell.
Beispiele
Paplūdimyje radau gražią kriauklę.
Paplūdimyje 'radau 'gražią 'kriauklę.
Ich fand am Strand eine schöne Muschel.
Sraigė pasislėpė savo kriauklėje.
'Sraigė pasislėpė 'savo kriauklėje.
Die Schnecke versteckte sich in ihrem Gehäuse.
Kollokationen
jūros kriauklė
sraigės kriauklė
rinkti kriaukles
kriauklės forma
KI-generiert