1
Substantiv[U]
Die Eigenschaft oder der Zustand, spontan zu sein; natürlich handeln oder geschehen, ohne Planung oder äußeren Zwang.
spontaniškúmas
Aussprache
Etymologie
From Lithuanian spontaniškas “spontaneous” + the noun-forming suffix -umas; ultimately related to Latin spontaneus “voluntary, of one’s own accord.”
Beispiele
Jo spontaniškumas visus maloniai nustebino.
Jó spontaniškúmas vísus maloniaí nustebíno.
Seine Spontaneität hat alle angenehm überrascht.
Kūryboje spontaniškumas dažnai padeda rasti naujų idėjų.
Kūrýboje spontaniškúmas dážnai padéda rásti naujų́ idėjų́.
Bei kreativer Arbeit hilft Spontaneität oft, neue Ideen zu finden.
Kollokationen
kūrybinis spontaniškumas
vaikiškas spontaniškumas
natūralus spontaniškumas
spontaniškumo jausmas
KI-generiert