1
Adjektivinflected adjective; masculine nominative singular
starrköpfig, eigensinnig; nicht bereit, seine Meinung oder sein Verhalten zu ändern
užsispýręs
Aussprache
Etymologie
From Lithuanian užsispirti “to dig in one’s heels, insist, be stubborn,” formed with už- and the reflexive element -si- from spirti “to kick, push.”
Beispiele
Jis toks užsispyręs, kad retai keičia nuomonę.
Jís tóks užsispýręs, kad retaĩ keĩčia núomonę.
Er ist so starrköpfig, dass er selten seine Meinung ändert.
Užsispyręs vaikas nenorėjo eiti namo.
Užsispýręs vaĩkas nenorė́jo eĩti namõ.
Das starrköpfige Kind wollte nicht nach Hause gehen.
Antonyme
Kollokationen
užsispyręs žmogus
užsispyręs vaikas
užsispyręs kaip ožys
būti užsispyrusiam
KI-generiert