1
noun[U]
a state of extreme physical or mental exhaustion; severe depletion of strength or energy
išse'kimas
Pronunciation
Etymology
Derived from Lithuanian išsekti “to become exhausted, to run out” plus the noun-forming suffix -imas.
Examples
Po ilgos ligos jį apėmė išsekimas.
Po 'ilgos 'ligos jį a'pėmė išse'kimas.
After a long illness, he was overcome by exhaustion.
Nuolatinis stresas ir miego trūkumas sukėlė išsekimą.
Nuo'latinis 'stresas ir 'miego 'trūkumas su'kėlė išse'kimą.
Constant stress and lack of sleep caused exhaustion.
Antonyms
Collocations
fizinis išsekimas
nervinis išsekimas
emocinis išsekimas
visiškas išsekimas
AI Generated