1
sustantivo[U]
valentía; coraje; la cualidad de poder enfrentarse al peligro, al miedo, a la dificultad o a la incertidumbre.
drąsá
Pronunciación
Etimología
Derived from Lithuanian drąsus (“brave, bold”), with the abstract-noun ending -a.
Ejemplos
Jos drąsa įkvėpė visą komandą.
Jós drąsá įkvėpė visą komándą.
Su valentía inspiró a todo el equipo.
Reikia drąsos pripažinti klaidą.
Reikiá drąsós pripažinti klaidą.
Se necesita valor para admitir un error.
Jis sukaupė drąsą ir pasakė tiesą.
Jís sukaupė drąsą ir pasakė tiesą.
Reunió valor y dijo la verdad.
Colocaciones
turėti drąsos
sukaupti drąsą
moralinė drąsa
pilietinė drąsa
drąsos stoka
Generado por IA