sustantivo

[U]

paciencia; la capacidad de mantenerse tranquilo y soportar demoras, dificultades, molestias o sufrimiento sin alterarse

kantry'bė

Pronunciación

Etimología

Derived from Lithuanian kantrus meaning “patient, enduring,” with the abstract noun suffix -ybė.

Ejemplos

Kantrybė padeda įveikti sunkumus.

Kantry'bė pa'deda į'veikti 'sunkumus.

La paciencia ayuda a superar las dificultades.

Mokytojui reikia kantrybės.

Moky'tojui 'reikia kantry'bės.

Un profesor necesita paciencia.

Jis neteko kantrybės ir supyko.

Jis ne'teko kantry'bės ir su'pyko.

Perdió la paciencia y se enfadó.

Sinónimos

Antónimos

Colocaciones

turėti kantrybės

netekti kantrybės

prireikti kantrybės

geležinė kantrybė

kantrybės taurė

Generado por IA