1
sustantivo[C, U]
La unión legal o socialmente reconocida de dos personas como cónyuges; matrimonio.
santúoka
Pronunciación
Etimología
Derivado de tuokti o tuoktis, “casarse”, con el prefijo formador de sustantivos san-, que denota unión o estar juntos.
Ejemplos
Jų santuoka truko dešimt metų.
Jų santúoka trúko déšimt métų.
Su matrimonio duró diez años.
Civilinė santuoka registruojama metrikacijos skyriuje.
Civilinė santúoka registrúojama metrikãcijos skýriuje.
Un matrimonio civil se registra en la oficina del registro civil.
Sinónimos
Antónimos
Colocaciones
Generado por IA