1
sustantivo[U]
Calidad o estado de ser espontáneo; actuar u ocurrir de manera natural, sin planificación ni coacción externa.
spontaniškúmas
Pronunciación
Etimología
From Lithuanian spontaniškas “spontaneous” + the noun-forming suffix -umas; ultimately related to Latin spontaneus “voluntary, of one’s own accord.”
Ejemplos
Jo spontaniškumas visus maloniai nustebino.
Jó spontaniškúmas vísus maloniaí nustebíno.
Su espontaneidad sorprendió agradablemente a todos.
Kūryboje spontaniškumas dažnai padeda rasti naujų idėjų.
Kūrýboje spontaniškúmas dážnai padéda rásti naujų́ idėjų́.
En el trabajo creativo, la espontaneidad a menudo ayuda a encontrar nuevas ideas.
Antónimos
Colocaciones
kūrybinis spontaniškumas
vaikiškas spontaniškumas
natūralus spontaniškumas
spontaniškumo jausmas
Generado por IA