nom

[U]

patience ; la capacité de rester calme et de supporter un retard, une difficulté, une gêne ou une souffrance sans s’énerver

kantry'bė

Prononciation

Étymologie

Derived from Lithuanian kantrus meaning “patient, enduring,” with the abstract noun suffix -ybė.

Exemples

Kantrybė padeda įveikti sunkumus.

Kantry'bė pa'deda į'veikti 'sunkumus.

La patience aide à surmonter les difficultés.

Mokytojui reikia kantrybės.

Moky'tojui 'reikia kantry'bės.

Un professeur a besoin de patience.

Jis neteko kantrybės ir supyko.

Jis ne'teko kantry'bės ir su'pyko.

Il a perdu patience et s’est fâché.

Synonymes

Antonymes

Collocations

turėti kantrybės

netekti kantrybės

prireikti kantrybės

geležinė kantrybė

kantrybės taurė

Généré par IA