1
sostantivo[C, U]
paura; l’emozione spiacevole provata quando si percepiscono pericolo, minaccia o danno.
'baimė
Pronuncia
Etimologia
Inherited Baltic word, related to Latvian bailes “fear”; ultimately from a Baltic root connected with being afraid.
Esempi
Baimė kartais apsaugo žmogų nuo pavojaus.
'Baimė 'kartais ap'saugo 'žmogų nuo pa'vojaus.
La paura a volte protegge una persona dal pericolo.
Ją apėmė baimė prieš egzaminą.
Ją a'pėmė 'baimė prieš eg'zaminą.
La paura la assalì prima dell’esame.
Collocazioni
jausti baimę
kelti baimę
įveikti baimę
mirties baimė
Generato dall'IA