1
名詞[U]
極度の肉体的または精神的疲労の状態;体力や気力が著しく失われたこと。
išse'kimas
発音
語源
Derived from Lithuanian išsekti “to become exhausted, to run out” plus the noun-forming suffix -imas.
例文
Po ilgos ligos jį apėmė išsekimas.
Po 'ilgos 'ligos jį a'pėmė išse'kimas.
長い病気のあと、彼は疲弊に襲われた。
Nuolatinis stresas ir miego trūkumas sukėlė išsekimą.
Nuo'latinis 'stresas ir 'miego 'trūkumas su'kėlė išse'kimą.
継続的なストレスと睡眠不足が疲弊を引き起こした。
連語
AI生成