1
名詞[C, U]
人が生まれつき持つ性質、または感情や行動の典型的な反応の傾向。
tempera'mentas
発音
語源
ラテン語 temperamentum(「適切な混合、節度」)に由来し、さらに temperare(「混ぜる、調整する」)から来た国際的借用語。
例文
Jo temperamentas ramus, bet jis greitai prisitaiko prie naujų situacijų.
Jo tempera'mentas 'ramus, bet jis 'greitai prisita'iko prie 'naujų situa'cijų.
彼の気質は穏やかだが、新しい状況にはすぐに適応する。
Vaiko temperamentas dažnai matyti jau kūdikystėje.
'Vaiko tempera'mentas 'dažnai 'matyti jau kūdiky'stėje.
子どもの気質は乳児期のうちに、しばしばすでに見て取れる。
連語
AI生成