1
būdvardisAttributyvi forma: impulsiewe
Veikiantis staiga, vedamas jausmų ar impulsų, be kruopštaus apmąstymo ar planavimo; pasižymintis tokiu elgesiu.
impulsíef
Etimologija
Iš olandų impulsief, galiausiai iš lotynų impulsus, veiksmažodžio impellere būtojo kartinio dalyvio, reiškiančio „varyti“ arba „stumti pirmyn“.
Pavyzdžiai
Sy is soms baie impulsief.
Sy is sóms báie impulsíef.
Ji kartais būna labai impulsyvi.
Moenie so impulsief wees met jou geld nie.
Móenie so impulsíef wées met jou géld nie.
Nesielk taip impulsyviai su savo pinigais.
Dažni junginiai
impulsiewe besluit
impulsiewe gedrag
impulsiewe optrede
impulsiewe persoon
Sugeneruota DI