1
daiktavardis[C]
Žmogaus arba gyvūno galva.
kóp
Etimologija
Iš olandų kop, reiškiančio „galva“ arba „puodelis“; galiausiai susijęs su germanų žodžiais, reiškiančiais suapvalintą viršų arba indą.
Pavyzdžiai
Hy het sy kop teen die deur gestamp.
Hý hét sy kóp téén die déúr gestámp.
Jis susitrenkė galvą į duris.
Die hond lig sy kop toe hy die geluid hoor.
Die hónd líg sy kóp tóé hy die gelúid hóór.
Šuo pakelia galvą, kai girdi garsą.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI