1
būdvardisatributyvinė forma: onverskillige; predikatyvinė forma: onverskillig
Abejingas; rodantis mažai arba visai jokio susidomėjimo, rūpesčio ar pasirinkimo.
onverskíllig
Etimologija
Iš afrikanų k. on- „ne-, ne-“ + verskillig „susijęs su skirtumu; susidomėjęs“, siejamas su verskil „skirtumas“; plg. olandų onverschillig.
Pavyzdžiai
Sy was onverskillig oor die uitslag.
Sý was onverskíllig oor die úitslag.
Ji buvo abejinga dėl rezultato.
Hy bly onverskillig teenoor kritiek.
Hý bly onverskíllig téénoor kritiek.
Jis ir toliau lieka abejingas kritikai.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
onverskillig oor iets
onverskillig teenoor iemand
onverskillige houding
onverskillige reaksie
Sugeneruota DI