1
daiktavardis[U]
Susigėdimas; gėdos, nejaukumo ar diskomforto jausmas, kurį sukelia nemaloni situacija.
iḥrāj
Tarimas
Etimologija
Verbal noun of the Form IV verb أحرج, from the root ح ر ج, associated with difficulty, constriction, and putting someone in a difficult position.
Pavyzdžiai
شعرتُ بإحراجٍ شديد عندما نسيتُ اسمه.
shaʿartu bi-iḥrājin shadīdin ʿindamā nasītu ismahu
Aš labai susigėdau, kai pamiršau jo vardą.
كان إحراجُه واضحًا أمام الجميع.
kāna iḥrājuhu wāḍiḥan ʾamāma al-jamīʿ
Jo susigėdimas buvo akivaizdus visų akivaizdoje.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI