1
daiktavardis[U]
Sutrikimas, pasimetimas arba būsena, kai jaučiamasi sutrikusiam ir neužtikrintam.
irtibāk
Tarimas
Etimologija
Verbal noun of the Form VIII verb ارتبك (irtabaka), from the root ر ب ك, associated with mixing, entangling, or becoming confused.
Pavyzdžiai
أصابها ارتباك شديد أثناء المقابلة.
aṣābahā irtibāk shadīd athnāʾ al-muqābalah
Per pokalbį ją apėmė stiprus nervingas sutrikimas.
حاول المدير إخفاء ارتباكه أمام الموظفين.
ḥāwala al-mudīr ikhfāʾ irtibākihi amām al-muwaẓẓafīn
Vadovas bandė nuslėpti savo sutrikimą prieš darbuotojus.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI