1
daiktavardis[C, U]
šviesa; ryškumas arba apšvietimas, dėl kurio daiktai tampa matomi.
ḍawʾ
Tarimas
Etimologija
From the Arabic root ض و ء, associated with light, brightness, and illumination.
Pavyzdžiai
دخل ضوء الشمس من النافذة.
dakhala ḍawʾ ash-shams min an-nāfidhah
Pro langą įėjo saulės šviesa.
لا أستطيع القراءة في ضوء خافت.
lā astaṭīʿ al-qirāʾah fī ḍawʾ khāfit
Aš negaliu skaityti prie blankios šviesos.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI