1
daiktavardis[C]
Kėdė; baldas vienam žmogui sėdėti, paprastai su atlošu ir dažniausiai keturiomis kojomis.
cádair
Etimologija
Iš vidurinės valų kalbos cadeir, galiausiai iš lotynų cathedra, reiškiančio „kėdė, sėdynė“.
Pavyzdžiai
Mae cadair yn y gegin.
Mae cádair yn y gégin.
Virtuvėje yra kėdė.
Rhowch y gadair wrth y drws.
Rhówch y gádair wrth y drẃs.
Pastatykite kėdę prie durų.
Sinonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI