daiktavardis

[U]

pyktis; stiprus susierzinimo, nepasitenkinimo ar priešiškumo jausmas.

dícter

Etimologija

Iš valų kalbos dic, susijusio su digio „įpykdyti, įžeisti“, su abstrakčios reikšmės daiktavardžių darybos priesaga -ter.

Pavyzdžiai

Roedd dicter yn ei lais.

Róedd dícter yn ei láis.

Jo balse buvo pykčio.

Roedd y dicter rhwng y ddau deulu'n amlwg.

Róedd y dícter rhwng y ddau téulu'n ámlwg.

Pyktis tarp šių dviejų šeimų buvo akivaizdus.

Llenwyd hi â dicter ar ôl clywed y newyddion.

Llénwyd hi â dícter ar ôl clýwed y newýddion.

Išgirdusi naujienas, ji buvo apimta pykčio.

Sinonimai

Antonimai

Dažni junginiai

llawn dicter

mewn dicter

dicter cyfiawn

mynegi dicter

codi dicter

Sugeneruota DI