1
daiktavardis[C]; vyriškosios giminės daiktavardis; daugiskaita: meibion; minkštasis mutavimas: fab; nosinis mutavimas: mab; aspiracinis mutavimas: mab
Sūnus; vyriškosios lyties vaikas tėvų atžvilgiu.
máb
Etimologija
Iš vidurinės valų kalbos mab, galiausiai iš ankstyvojo keltų žodžio, reiškusio sūnų arba berniuką; giminaitis airių mac ir škotų gėlų mac.
Pavyzdžiai
Dyma fy mab.
Dýma fý máb.
Štai mano sūnus.
Mae ei mab yn byw yng Nghaerdydd.
Máe éi máb yn býw yng Ngháerdydd.
Jos sūnus gyvena Kardife.
Mab hynaf y teulu yw Rhys.
Máb hýnaf y téulu yw Rhýs.
Rhisas yra vyriausias šeimos sūnus.
Sinonimai
Antonimai
Dažni junginiai
fy mab
ei mab
mab hynaf
mab ieuengaf
mab annwyl
Sugeneruota DI