1
veiksmažodis[T, I]
kepti; gaminti duoną, pyragus ar panašų maistą sausu karščiu, ypač orkaitėje
póbi
Etimologija
Vietinis valų veiksmažodinis daiktavardis; susijęs su valų pobydd „kepėjas“.
Pavyzdžiai
Rydw i'n pobi bara bob bore.
Rýdw i'n póbi bára bob bóre.
Aš kepu duoną kiekvieną rytą.
Mae hi'n pobi cacen siocled.
Mae hi'n póbi cáchen siocled.
Ji kepa šokoladinį pyragą.
Dažni junginiai
pobi bara
pobi cacen
pobi bisgedi
pobi yn y ffwrn
Sugeneruota DI