bekommen

ką nors gauti, priimti ar būti kuo nors apdovanotam

Etimologija

Iš vidurine aukštutine vokiečių kalba bekommen, iš be- + kommen, iš pradžių reiškė „ateiti pas, atvykti į“, vėliau „gauti“.

Dažni junginiai

gauti, įgyti arba išsivystyti būseną, jausmą ar būklę

Etimologija

Iš viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos bekommen, iš be- + kommen, iš pradžių reiškė „ateiti prie, pasiekti“, vėliau išplėstas iki „ateiti ir turėti“.

Dažni junginiai

sutikti ar būti naudinga kam nors, ypač apie maistą, gėrimą, klimatą ar gydymą

Etimologija

Iš senesnės reikšmės „atvykti, pasiekti“, iš kurios išsirutuliojo reikšmė „daryti poveikį kam nors“.

Dažni junginiai

vartojamas su būtojo laiko dalyviu, norint pasakyti, kad kam nors kas nors padaroma, parodoma, pasakoma ar duodama

Etimologija

gramatinis bekommen reikšmės „gauti“ išplėtimas, ypač vartojamas konstrukcijose, atitinkančiose „liepti / leisti ką nors padaryti, pasakyti ar parodyti“.

Dažni junginiai