Kind

Vaikas; jaunas žmogus, ypač iki brendimo.

Etimologija

Iš senosios aukštosios vokiečių kalbos kind, iš protoprotogermanų *kindą, siejamas su žodžiais, reiškiančiais „palikuonis“ arba „tai, kas gimsta“.

Dažni junginiai

Kieno nors sūnus arba duktė, nepriklausomai nuo amžiaus.

Etimologija

Iš senosios aukštosios vokiečių kalbos kind, iš protoromaniškosios *kindą, siejama su žodžiais, reiškiančiais „palikuonis“ arba „tai, kas gimsta“.

Dažni junginiai

Gyvūno jauniklis; jaunas padaras.

Etimologija

Iš senosios aukštosios vokiečių kalbos kind, iš protopr. germ. *kindą, susijusio su žodžiais, reiškiančiais „palikuonys“ arba „tai, kas gimę“.

Dažni junginiai

Asmuo ar daiktas, stipriai suformuotas tam tikro laiko, vietos ar aplinkybių rinkinio.

Etimologija

Iš senosios aukštosios vokiečių kalbos kind, iš protingermanų *kindą, susijusio su žodžiais, reiškiančiais „palikuonis“ arba „tai, kas gimsta“.

Dažni junginiai