putzen

ką nors valyti; pašalinti nešvarumus iš kambario, daikto ar paviršiaus

Etimologija

Iš vidurinės vokiečių aukštaičių kalbos putzen, iš pradžių reiškusio „papuošti, išpuošti“; dabartinė reikšmė „valyti“ susiformavo vėliau.

Dažni junginiai

valyti, blizginti arba šveisti konkretų daiktą, pavyzdžiui, dantis, batus ar akinius

Etimologija

Iš vidurio aukštosios vokiečių kalbos putzen, iš pradžių reiškusio „puošti, dabinti“; dabartinė reikšmė „valyti“ susiformavo vėliau.

Dažni junginiai

nupjauti, nuvalyti ar paruošti maistą, pašalinant nepageidaujamas dalis, ypač daržoves, vaisius, žuvį ar grybus

Etimologija

Iš vidurio aukštosios vokiečių kalbos putzen, iš pradžių reiškusio „puošti, dabinti“; šiuolaikinė reikšmė „valyti“ susiformavo vėliau.

Dažni junginiai

šukuotis, praustis ar valytis, ypač apie gyvūnus; taip pat refleksiškai sich putzen

Etimologija

Iš Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos putzen, iš pradžių reiškusio „puošti, dabinti“; šiuolaikinė reikšmė „valyti“ susiformavo vėliau.

Dažni junginiai

valyti arba apskritai dirbti namų ruošos darbus

Etimologija

Iš vidurinės aukštosios vokiečių kalbos putzen, iš pradžių reiškusio „puošti, dabinti“; šiuolaikinė reikšmė „valyti“ susiformavo vėliau.

Dažni junginiai