1
daiktavardis[C]
Apvalus vaisius su tvirtu baltu minkštimu ir raudona, žalia arba geltona odele, valgomas žalias arba virtas.
/ˈæp.əl/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios anglų kalbos æppel, reiškiančio „obuolys“ arba apskritai „vaisius“, iš prota-germanų *aplaz.
Pavyzdžiai
The apple was crisp and sweet.
/ðə ˈæp.əl wəz krɪsp ənd swiːt/
Obuolys buvo traškus ir saldus.
She packed an apple in her lunch.
/ʃiː pækt ən ˈæp.əl ɪn hɝː lʌntʃ/
Ji įsidėjo obuolį į savo pietų dėžutę.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI