1
daiktavardis[C]
Viena iš kietų balkšvų dalių, sudarančių žmogaus ar gyvūno skeletą.
/boʊn/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios anglų kalbos bān, germanų kilmės; susiję su olandų been ir vokiečių Bein.
Pavyzdžiai
The dog buried a bone in the garden.
/ðə dɔɡ ˈberid ə boʊn ɪn ðə ˈɡɑrdən/
Šuo užkasė kaulą sode.
She broke a bone in her wrist.
/ʃi broʊk ə boʊn ɪn hɚ rɪst/
Ji susilaužė riešo kaulą.
Sinonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI