1
daiktavardis[C] sk.
Įrenginys, kuriuo į akumuliatorių ar akumuliatoriumi maitinamą įrenginį įkraunama elektros energija.
/ˈtʃɑːrdʒər/
Tarimas
Etimologija
Iš veiksmažodžio „charge“ + veiksnio / įrankio priesagos „-er“.
Pavyzdžiai
I forgot my phone charger at the hotel.
/aɪ fərˈɡɑːt maɪ foʊn ˈtʃɑːrdʒər æt ðə hoʊˈtel/
Hotele pamiršau savo telefono įkroviklį.
This laptop charger works with USB-C ports.
/ðɪs ˈlæptɑːp ˈtʃɑːrdʒər wɝːks wɪð ˌjuː es ˈsiː pɔːrts/
Šis nešiojamojo kompiuterio įkroviklis tinka USB-C prievadams.
Sinonimai
Dažni junginiai
Sugeneruota DI