1
daiktavardis[C]
Mažas, plokščias, paprastai apvalus metalo gabalėlis, kurį išleidžia valstybė ir kuris naudojamas kaip pinigai.
/kɔɪn/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios prancūzų coin, coing, iš pradžių reiškusio pleištą arba kalimo štampą, iš lotynų cuneus, reiškiančio „pleištas“.
Pavyzdžiai
I found a coin under the sofa.
/aɪ faʊnd ə kɔɪn ˈʌndər ðə ˈsoʊfə/
Aš po sofa radau monetą.
She dropped two coins into the fountain.
/ʃi drɑːpt tu kɔɪnz ˈɪntu ðə ˈfaʊntən/
Ji įmetė dvi monetas į fontaną.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI