1
daiktavardis[C]
Audinio ar kitos medžiagos gabalas, pakabintas langui, durims ar kitai angai uždengti.
/ˈkɝːtən/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos curtein, iš senosios prancūzų kalbos cortine, iš vėlyvosios lotynų kalbos cortina, reiškiančios pakabą arba uždarą erdvę.
Pavyzdžiai
She drew the curtain to block the afternoon sun.
/ʃi dru ðə ˈkɝːtən tə blɑk ði ˌæftɚˈnun sʌn/
Ji patraukė užuolaidą, kad užstotų popietės saulę.
A blue curtain hung by the window.
/ə blu ˈkɝːtən hʌŋ baɪ ðə ˈwɪndoʊ/
Prie lango kabojo mėlyna užuolaida.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI