1
daiktavardis[dgs.]
Tradicinės praktikos, įpročiai ar elgesio būdai, būdingi tam tikrai visuomenei, vietai ar grupei.
/ˈkʌstəmz/
Tarimas
Etimologija
Daugiskaita iš custom, iš vidurinės anglų kalbos custume, iš senosios prancūzų kalbos costume, iš lotynų kalbos consuetudinem, reiškiančio „įprotį“ arba „vartoseną“.
Pavyzdžiai
The festival preserves local customs.
/ðə ˈfɛstəvəl prɪˈzɝvz ˈloʊkəl ˈkʌstəmz/
Festivalis išsaugo vietos papročius.
She studied the customs of rural communities.
/ʃi ˈstʌdid ðə ˈkʌstəmz əv ˈrʊrəl kəˈmjunətiz/
Ji studijavo kaimo bendruomenių papročius.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI