daiktavardis

[C] (plural deer)

Kanopinis žolėdis arba lapėdis žinduolis, kurio patinas paprastai turi ragus; priklauso elninių šeimai.

/dɪr/

Tarimas

Etimologija

From Old English dēor, originally meaning any wild animal; related to German Tier, meaning “animal.”

Pavyzdžiai

A deer stepped quietly out of the forest.

/ə dɪr stɛpt ˈkwaɪətli aʊt əv ðə ˈfɔrəst/

Iš miško tyliai išėjo elnias.

Several deer were grazing near the road.

/ˈsɛvərəl dɪr wɚ ˈɡreɪzɪŋ nɪr ðə roʊd/

Prie kelio ganėsi keli elniai.

Dažni junginiai

red deer

roe deer

deer herd

deer hunting

deer antlers

Sugeneruota DI