1
daiktavardis[C]
Asmuo, kuriam mokama už darbą kitam asmeniui, įmonei ar organizacijai.
/ɪmˈplɔɪiː/
Tarimas
Etimologija
Iš prancūzų employé, veiksmažodžio employer būtasis dalyvis, reiškiantis „įdarbinti“, iš lotynų implicāre, „įtraukti, apgaubti“.
Pavyzdžiai
The company hired a new employee last week.
/ðə ˈkʌmpəni ˈhaɪərd ə nuː ɪmˈplɔɪiː læst wiːk/
Įmonė praėjusią savaitę pasamdė naują darbuotoją.
Every employee must complete the safety training.
/ˈɛvri ɪmˈplɔɪiː mʌst kəmˈpliːt ðə ˈseɪfti ˈtreɪnɪŋ/
Kiekvienas darbuotojas privalo baigti saugos mokymus.
The store has twenty full-time employees.
/ðə stɔːr hæz ˈtwɛnti ˌfʊlˈtaɪm ɪmˈplɔɪiːz/
Parduotuvėje dirba dvidešimt nuolatinių darbuotojų.
Antonimai
Dažni junginiai
full-time employee
part-time employee
company employee
new employee
employee benefits
Sugeneruota DI