1
daiktavardisSkaitomas daiktavardis [C]
Sūnaus arba dukters vaikas.
/ˈɡræn.tʃaɪld/
Tarimas
Etimologija
Iš giminystės terminuose vartojamo grand-, galiausiai iš senosios prancūzų kalbos grand, reiškiančio „didelis, didingas“, + child.
Pavyzdžiai
She has one grandchild who lives nearby.
/ʃi hæz wʌn ˈɡræn.tʃaɪld hu lɪvz ˈnɪr.baɪ/
Ji turi vieną anūką, gyvenantį netoliese.
Their first grandchild was born in June.
/ðer fɝst ˈɡræn.tʃaɪld wəz bɔrn ɪn dʒun/
Jų pirmasis anūkas gimė birželį.
Sinonimai
Dažni junginiai
first grandchild
new grandchild
youngest grandchild
grandchild was born
spoil a grandchild
Sugeneruota DI