1
daiktavardis[C, U]
būklė arba procesas, kai į organizmą patenka bakterijos, virusai ar kiti mikroorganizmai ir sukelia ligą
/ɪnˈfɛkʃən/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos infeccioun, iš senosios prancūzų kalbos infection, iš lotynų kalbos infectio, iš inficere, reiškiančio „nudažyti, sutepti, užkrėsti“.
Pavyzdžiai
The infection spread quickly through the ward.
/ðə ɪnˈfɛkʃən sprɛd ˈkwɪkli θruː ðə wɔːrd/
Infekcija greitai išplito po skyrių.
Doctors treated the infection with antibiotics.
/ˈdɑːktərz ˈtriːtɪd ði ɪnˈfɛkʃən wɪð ˌæntibaɪˈɑːtɪks/
Gydytojai infekciją gydė antibiotikais.
Good hygiene helps prevent infection.
/ɡʊd ˈhaɪdʒiːn hɛlps prɪˈvɛnt ɪnˈfɛkʃən/
Gera higiena padeda išvengti infekcijos.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI