1
daiktavardis[C]
Įrankis arba ginklas su rankena ir aštriu ašmeniu, naudojamas pjauti arba durti.
/naɪf/
Tarimas
Etimologija
Iš senosios anglų kalbos cnīf, tikriausiai iš senosios norvegų kalbos knífr, reiškiančio „peilis“.
Pavyzdžiai
She used a sharp knife to slice the bread.
/ʃi juːzd ə ʃɑːrp naɪf tə slaɪs ðə bred/
Ji panaudojo aštrų peilį duonai pjaustyti.
Keep the knife away from children.
/kiːp ðə naɪf əˈweɪ frəm ˈtʃɪldrən/
Laikyk peilį atokiau nuo vaikų.
Dažni junginiai
sharp knife
kitchen knife
bread knife
pocket knife
knife blade
Sugeneruota DI