1
daiktavardis[U]
Garsai, sudėlioti taip, kad būtų malonūs, raiškūs ar prasmingi, ypač per ritmą, melodiją ar harmoniją.
/ˈmjuːzɪk/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos musik, iš senosios prancūzų kalbos musique, iš lotynų kalbos musica, iš graikų kalbos mousikē, iš pradžių reiškusio Mūzų meną.
Pavyzdžiai
She listens to music while she studies.
/ʃi ˈlɪsənz tə ˈmjuːzɪk waɪl ʃi ˈstʌdiz/
Ji klausosi muzikos, kol mokosi.
Classical music can be very relaxing.
/ˈklæsɪkəl ˈmjuːzɪk kən bi ˈvɛri rɪˈlæksɪŋ/
Klasikinė muzika gali būti labai atpalaiduojanti.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI