1
daiktavardis[C]
Plokščias, paprastai apvalus indas, iš kurio valgoma arba į kurį dedamas maistas.
/pleɪt/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos plate, iš senosios prancūzų kalbos plate, reiškiančio „plokščias metalo gabalas, indas“, galiausiai iš viduramžių lotynų kalbos plata, „plokštė, metalo lakštas“.
Pavyzdžiai
She put the sandwich on a plate.
/ʃi pʊt ðə ˈsæn.wɪtʃ ɑn ə pleɪt/
Ji padėjo sumuštinį ant lėkštės.
The waiter cleared the plates after dinner.
/ðə ˈweɪ.t̬ɚ klɪrd ðə pleɪts ˈæf.tɚ ˈdɪn.ɚ/
Padavėjas po vakarienės surinko lėkštes.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI