1
daiktavardis[U]
Pasitenkinimo ar džiaugsmo jausmas dėl savo paties pasiekimų, savybių ar turto, arba dėl artimai su savimi susijusio žmogaus pasiekimų, savybių ar turto.
/praɪd/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos pride, iš senosios anglų kalbos prȳde, susijęs su proud.
Pavyzdžiai
The award filled her with pride.
/ði əˈwɔːrd fɪld hɝ wɪð praɪd/
Apdovanojimas ją pripildė pasididžiavimo.
He took great pride in his daughter's success.
/hi tʊk ɡreɪt praɪd ɪn hɪz ˈdɔːtɚz səkˈsɛs/
Jis labai didžiavosi savo dukters sėkme.
Dažni junginiai
Sugeneruota DI