1
daiktavardis[C]
Mažas žinduolis ilgomis ausimis, ilgomis užpakalinėmis kojomis ir trumpa uodega, dažnai laikomas kaip augintinis arba gyvenantis urvuose.
/ˈræbɪt/
Tarimas
Etimologija
Iš vidurinės anglų kalbos rabet, tikriausiai iš senosios prancūzų kalbos rabotte arba artimos prancūziškos formos; kasdienėje vartosenoje palaipsniui pakeitė senesnį anglų kalbos žodį coney.
Pavyzdžiai
A rabbit hopped across the garden.
/ə ˈræbɪt hɑːpt əˈkrɔːs ðə ˈɡɑːrdən/
Triušis peršoko per sodą.
The children fed the rabbit carrots.
/ðə ˈtʃɪldrən fɛd ðə ˈræbɪt ˈkærəts/
Vaikai šėrė triušį morkomis.
Sinonimai
Dažni junginiai
pet rabbit
wild rabbit
rabbit hole
rabbit hutch
rabbit warren
Sugeneruota DI